Prienų miesto lankytinos vietos
Prienuose lankytinas vietas galima suskirstyti į 4 grupes - tai miesto centras, Revuonos parkas su Nemuno krantine, Popiernia ir Prienų krašto muziejus.
Centrinė miesto aikštė - Laisvės aikštė, esanti tarp Vytauto ir J.Brundzos gatvių. Čia paliekame automobilį ir pradedame pažintį su Prienais.
Pirmiausia keliaujame link Prienų Kristaus Apsireiškimo baznyčios (Kęstučio g. 9). Tai - medinė, dvibokštė, kryžminio plano bažnyčia, turinti neobaroko bruožų. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1604 m. Čia veikė parapijos mokykla. 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia. Vėliau ji buvo perstatyta (1750 m.), praplatinta (1875 m.). Šventoriuje yra paminklas šv. Kazimierui. Kitoje pusėje - Prienų "Žiburio" gimnazijos įkūrėjui, o taip pat ir Lietuvos sodininkystės pradininkui, kanauninkui Feliksui Martišiui.
Centrinė miesto aikštė - Laisvės aikštė, esanti tarp Vytauto ir J.Brundzos gatvių. Čia paliekame automobilį ir pradedame pažintį su Prienais.
Pirmiausia keliaujame link Prienų Kristaus Apsireiškimo baznyčios (Kęstučio g. 9). Tai - medinė, dvibokštė, kryžminio plano bažnyčia, turinti neobaroko bruožų. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1604 m. Čia veikė parapijos mokykla. 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia. Vėliau ji buvo perstatyta (1750 m.), praplatinta (1875 m.). Šventoriuje yra paminklas šv. Kazimierui. Kitoje pusėje - Prienų "Žiburio" gimnazijos įkūrėjui, o taip pat ir Lietuvos sodininkystės pradininkui, kanauninkui Feliksui Martišiui.
Grįžtame į Laisvės aikštę. Čia įsikūrusi Prienų rajono savivaldybė. Aikštė padalinta į dvi erdves - grindinio ir vejos. "Žaliosios" erdvės šone - paminklas partizanams. Kitoje Vytauto gatvės pusėje - Prienų kultūros ir laisvalaikio centras (Vytauto g. 35), pastatytas 1991 m. Šalia jo - paminklas iš Prienų rajono kilusiam poetui ir filosofui Antanui maceinai.
Puiki proga prisėsti ant suolelio medžių pavėsyje ir paskanauti ledų ar bandelių iš šalia esančios kepyklėlės.
Puiki proga prisėsti ant suolelio medžių pavėsyje ir paskanauti ledų ar bandelių iš šalia esančios kepyklėlės.
Antroji mūsų kelionės stotelė - Revuonos parkas. Jo pašonėje įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) Prienų lankytojų centras (Kranto g. 8). Ir nors informacinis kelio ženklas nurodo šiuo adresu esant turizmo informacijos centrą, tačiau gatvės pradžioje pasitinka ženklas, draudžiantis į ją įvažiuoti. Tad automobilį paliekame parko šone, Žemaitės gatvės šalikelėje.
Revuonos parkas, arba tiesiog miesto parkas, pasitinka žaluma. Pavadinimą gavęs nuo to paties vardo Revuonos vardo, kuris šioje vietoje įteka į Nemuną. Parke pamatysite projekto "Gamta - kultūrų versmė" skulptūras iš medžio. O ant Nemuno kranto - Prienų dvarą. 1901-1956 m. čia veikė Prienų malūnas, o 1984-1995 m. - viešbutis "Revuona". Parke, šalia dvaro bei naujai įrengto NKRP TIC, yra Revuonos tvenkiniai, kurie buvo skirti iš pradžių malūnui, o vėliau - viešbučiui. Apeikite aplinkui dvarą pažiūrėti kriokliuko.
Revuonos parkas, arba tiesiog miesto parkas, pasitinka žaluma. Pavadinimą gavęs nuo to paties vardo Revuonos vardo, kuris šioje vietoje įteka į Nemuną. Parke pamatysite projekto "Gamta - kultūrų versmė" skulptūras iš medžio. O ant Nemuno kranto - Prienų dvarą. 1901-1956 m. čia veikė Prienų malūnas, o 1984-1995 m. - viešbutis "Revuona". Parke, šalia dvaro bei naujai įrengto NKRP TIC, yra Revuonos tvenkiniai, kurie buvo skirti iš pradžių malūnui, o vėliau - viešbučiui. Apeikite aplinkui dvarą pažiūrėti kriokliuko.
Toliau Nemuno krantine nueikite iki Greimų tilto (Vytauto g.). Šis tiltas jungia Nemuno skiriamas Prienų dzūkišką ir suvalkietišką dalis. Apie tai skelbia ir prie tilto esantis riboženklis.
Kitoje gatvės pusėje, prietiltyje matosi kalnelis. Jei nueisite iki jo - pamatysite paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, skulptorius G.Kamarauskas, architektas K.Lupeikis, 1989 m.
Kitoje gatvės pusėje, prietiltyje matosi kalnelis. Jei nueisite iki jo - pamatysite paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, skulptorius G.Kamarauskas, architektas K.Lupeikis, 1989 m.
Grįžę važiuojame pažiūrėti Prienų "Popiernios". Tai - 18-19 a. Prienų popieriaus dirbtuvė (F.Vaitkaus g. 169),kadaise gaminusi aukštos kokybės baltą ir spalvotą popierių, vyniojamą popierių, kartoną. Įkurta 1785 m. Priešais ją - Popiernios tvenkinys. Pro Popiernios pastatą prateka Drubengio upelis. Tiesa, pasivaikščioti čia nebus kur, nes tvenkinys aptvertas tvora, nebent tik aplink pačią dirbtuvę.
Liko paskutinė stotelė - Prienų krašto muziejus (F.Martišiaus g. 13).
Jame susipažinsite su Prienų krašto istorija, kultūra, tautodaile, buitimi, sužinosite apie žymiausius Prienų žmones. Iš Prienų krašto kilę nemažai Lietuvos rašytojų, dailininkų, muzikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų, tad muziejuje įrengtos specialios juos pristatančios ekspozicijos - poeto Justino Marcinkevičiaus, rašytojo Vytauto Bubnio, kalbininko baltisto Jono Kazlausko, kunigo Juozo Zdebskio, lietuvybės skleidėjo daktaro Juozo Brundzos. Muziejus taip pat vykdo daugybę edukacinių užsiėmimų - duonos kepimo, audimo, linų apdirbimo, žolininkystės, tematines ekskursijas apie Prienų istoriją, partizanų kovas.
Jame susipažinsite su Prienų krašto istorija, kultūra, tautodaile, buitimi, sužinosite apie žymiausius Prienų žmones. Iš Prienų krašto kilę nemažai Lietuvos rašytojų, dailininkų, muzikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų, tad muziejuje įrengtos specialios juos pristatančios ekspozicijos - poeto Justino Marcinkevičiaus, rašytojo Vytauto Bubnio, kalbininko baltisto Jono Kazlausko, kunigo Juozo Zdebskio, lietuvybės skleidėjo daktaro Juozo Brundzos. Muziejus taip pat vykdo daugybę edukacinių užsiėmimų - duonos kepimo, audimo, linų apdirbimo, žolininkystės, tematines ekskursijas apie Prienų istoriją, partizanų kovas.
Kitos Prienų rajone lankytinos vietos
Lepelionių piliakalnis
Vos nutolus nuo Aukštadvario, tenka stoti: apylinkių grožis gali atsiskleisti dar nuostabesnėmis spalvomis nuo Lepelionių piliakalnio arba kitaip – Napoleono kepurės. Pasakojama, kad pro šalį ėję Napoleono kareiviai turėjo nešti po kepurę smėlio ir pilti jį į vieną krūvą. Štai taip ir iškilo piliakalnis. Kadangi Napoleono kepurės viršus lygus, kalbama, jog kažkada ant jo buvo rengiamos ir apylinkių jaunimo vakaronės.
Visuomenės harmonizavimo parkas Vazgaikiemyje
Tai vieno žinomo verslininko 160 ha teritorijoje įkurtas puikus, gerai prižiūrėtas parkas. Jame įsikūrę viešbučiai, SPA centrai, konferencijų salės, kaimo turizmo sodybos, žirgynas, pirtys, baseinai. Parko teritorijoje gera ir tiesiog pasivaikščioti. Šio parko interentinėje svetainėje rašoma, kad tai vieta, kur nuostabiai dera natūrali gamta ir šiuolaikinis komfortas, paprastas poilsis ir išskirtinės pramogos.
Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia
Veiveriuose iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Jos vietoje Aukštosios Fredos dvaro savininkas Juoza Godlevskis 1818 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, aptarnavo. Zapyškio vikarai. 1818 m. minima parapinė mokykla. 1846 m. įkurta parapija.
J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Ją 1887 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijosskyrius (pirmininkas kunigas A. Skaržinskas), įsteigta biblioteka - skaitykla. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1912m. pastatyti to skyriaus namai. Juose įsikūrė parduotuvė ir arbatinė.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nuniokota, nugriauta dalis bokšto. Remontuoti pradėta 1922 m. Bažnyčią 1934–1935 m. atnaujino kunigasMykolas Krupavičius: paaukštintas bokštas, bažnyčia padidinta, išdažyta, sutvirtintos lubos, įdėtos naujos grindys. Darbus baigė kunigas Juozas Šalčius (1900–1988), (6 metus kalėjo Karagandoje). Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Pangonis pastatė mūrinę kleboniją. Valdžia ją nusavino.
J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Ją 1887 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijosskyrius (pirmininkas kunigas A. Skaržinskas), įsteigta biblioteka - skaitykla. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1912m. pastatyti to skyriaus namai. Juose įsikūrė parduotuvė ir arbatinė.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nuniokota, nugriauta dalis bokšto. Remontuoti pradėta 1922 m. Bažnyčią 1934–1935 m. atnaujino kunigasMykolas Krupavičius: paaukštintas bokštas, bažnyčia padidinta, išdažyta, sutvirtintos lubos, įdėtos naujos grindys. Darbus baigė kunigas Juozas Šalčius (1900–1988), (6 metus kalėjo Karagandoje). Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Pangonis pastatė mūrinę kleboniją. Valdžia ją nusavino.
Pakronio Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia
Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys nuo 1895 m. rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, knygnešius.1898 m. per kratą atimti kunigo J. Šmulkščio rankraštiniai pamokslai, rašyti lietuviškai. Jis dvejus metus gyveno ištremtas Odesoje. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1910 m. įsteigta biblioteka - skaitykla. Per Pirmąjį pasaulinį karą susprogdintas bažnyčios bokštas.1944 m. sunaikinti klebonijos trobesiai, apgadinta bažnyčia, 1945 m. suremontuota. Klebonas Pranas Lingys 1975 m. bažnyčią suremontavo. Jis persekiotas už tai, kad ant bažnyčios piliorių darbininkams leido nupiešti Gediminaičių stulpus.
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia
Gali būti, kad Jiezne bažnyčia pastatyta dar XVI amžiuje. 1611 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia, 1640 m. – katalikų bažnyčios inventorius. 1643 m. klebonui dovanoti 2 palivarkai, įsipareigota pastatyti mūrinę bažnyčią. Statymu rūpinosi Steponas Kristupas Pacas. 1655 m. ji buvo mūrijama, 1670 m. konsekruota (LDK kanclerio K. Z. Paco iniciatyva). 1645 m. Steponas Kristupas Pacas įrengė prieglaudą. XVIII a. pabaigoje įsteigta parapinė mokykla.Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 1768–1772 m. bažnyčia padidinta ir išpuošta freskomis (pastatyti 2 bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos). Antrą kartą bažnyčia konsekruota 1772 m., o 1794 m. Rusijos kareivių apiplėšta. Įtrūkus bažnyčios skliautams, 1872 m. valdžia leido remontuoti ir 1876 m. restauravimo darbams skyrė 4000 rublių. Po 1876 m. restauruota sieninė tapyba. Po Antrojo pasaulinio karo Jiezno klebonas Vincentas Vaičiulis suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą 1960 m. mirė Jiezne.1974–1988 m. klebonas Bronius Bulika (1923–1988) atnaujino bažnyčią, sutvarkė aplinką, šventoriuje pastatė kryžių (prie jo palaidotas). Pasižymėjo nuoširdumu, gerumu, sakė gilius ir prasmingus pamokslus.
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1586 m. Jai 1596 m. dovanoti Kielionių, Kvedariškių, Virkininkų kaimai, ežeras (kunigas privalėjo mokėti lietuviškai, įsteigti mokyklą). 1641 m. valdą padidino Jonas Alfonsas Lackis. Manoma, kad bažnyčią 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė.1663 m. nauja bažnyčia pastatyta iki stogo. Užbaigta 1674 m. Parapijai 1744 m. priklausė 31 kaimas. 1770–1776 m. Stakliškių seniūnas Juozapas Teodoras Boufalas-Daraškevičius (lenk. Józef Teodor Bouffał-Doroszkiewicz), herbas Kościesza, pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią, konsekravo Vilniaus pavyskupis Tomas Zenkavičius. 1818 m. audra suardė bažnyčios stogą, apgriovė bokštus. 1828 m. bokštai dar buvo neatstatyti.1871 m. į Stakliškes iš Pagramančio (Telšių vyskupija) atkeltas klebonas Vincas Butvydas (buvo įkliuvęs Motiejaus Valančiaus knygnešių byloje). Jis Stakliškėse klebonavo 29 metus, kėlė gyventojų tautinį sąmoningumą. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.1925–1954 m. Stakliškėse klebonavo (vėliau altarista) Vladas Jezukevičius (1886-1956), (palaidotas šventoriuje), lietuvių atgimimo žadintojas, spaudos bendradarbis.
Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Pirmąją medinę bažnyčią 1786 m. pastatė Kristina Kačanauskienė; įkurta parapija. XVIII a. Nemajūnuose veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje senoji bažnyčia buvo suirusi. 1858 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio atsisakyta, 1862 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas.
1863 m. areštuotas klebonas Pranas Kazlauskas. Jam 1864 m. atimtas dvasininko titulas, išsiųstas į katorgą. Išmūrijus 1,5 m aukščio sienas, bažnyčią statyti uždrausta. Valdžia pasiūlė remontuoti senąją. Paaiškėjus, kad nėra ko remontuoti, prašyta leidimo perstatyti. Nesulaukęs oficialaus valdžios leidimo, kunigas Anzelmas Nonevičius 1877 m. pastatė naują medinę bažnyčią pagal Tomo Tišeckio 1861 m. parengtą ir 1876 m. patvirtintą projektą. Už savavališką statybą 1877 m. valdžia kleboną nubaudė 150 rb. 1918 m. vokiečių žandarai sudegino bažnyčios ūkinius pastatus su javais.
1863 m. areštuotas klebonas Pranas Kazlauskas. Jam 1864 m. atimtas dvasininko titulas, išsiųstas į katorgą. Išmūrijus 1,5 m aukščio sienas, bažnyčią statyti uždrausta. Valdžia pasiūlė remontuoti senąją. Paaiškėjus, kad nėra ko remontuoti, prašyta leidimo perstatyti. Nesulaukęs oficialaus valdžios leidimo, kunigas Anzelmas Nonevičius 1877 m. pastatė naują medinę bažnyčią pagal Tomo Tišeckio 1861 m. parengtą ir 1876 m. patvirtintą projektą. Už savavališką statybą 1877 m. valdžia kleboną nubaudė 150 rb. 1918 m. vokiečių žandarai sudegino bažnyčios ūkinius pastatus su javais.
Balbieriškio atodanga
Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikius vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.
Ginkaus kalnas
Šį 14 m aukščio kalną vietiniai žmonės dar vadina Ginkaus kalnu, Žydeikonių bei Kisieliškės vardais. XI-XII a. čia stovėjusi medinė pilaitė, kuri du kartus buvo priešų užpulta ir sudeginta. Didesnioji piliakalnio dalis suardyta erozijos, dalis piliakalnio nuslinkusi į Verknę. Išlikęs tik vakarinis šlaitas ir pylimas